vėža

1 vėžà sf. (4) DŽ, NdŽ, vė́ža (1) Š žr. 1 vėžė: 1. SD98, Sut, [K], RtŽ, Rtr, DūnŽ, KŽ, Brž Matau – vėžos važiuotos, ir pasukau J.Jabl(Als). Ne vėžos, ne pėdos, kad antsnigo naktį Šts. Parvažiuoti nei kelio, nei vėžõs – jau tiek yr užpustytas tas kel[ia]s Sd. Kožna diena pusto, tai čia tik pravažiavo, – vėžàs ir ažpustė, tai kelias va šitokio aukštumo Kp. Da ratų vė̃žos žymu, kur nuvažiavo Ėr. Kažin kieno nuvažiuota par mūsų kluoną, šviežiai vė̃žos žymu Krs. Arklys nebeatranda kelio, vėžàs atranda – i vėl tom pačiom vėžõm [eina, t. y. suka ratu] Žb. Tamsu, kad nors vėžų̃ nepamestum Sdk. Kaip nuvažiuot, tokia bekelė, nei vėžõs Sdk. Tebėr kieme šviežios vėžos, žydo išvažiuota NS907 (Ppl). | Šniūro vė̃žos išdilę ir blogai traukia Ds. ^ Nuo Grabnyčios vėžà skersa Svn. Kitur jau nuo Graudulinių vėža krypsta Vaižg. Kreivas ratas, kreiva ir vėžà JT337. Par šventą Kazimierą jau jautis vėžõ[je] galia prigerti Brs. Kad ir uodas, o arklį iš vėžos išmuša LTR(Dkk). Pernai ponas važiavo, šiemet vėžos tebėra (vagos rugių lauke) LTR(Rk). Dirva be takų, pervažiavus be vėžų (ežeras) JT78. Važiuoju – nėr vėžų̃, kertu kertu – nėr skiedrų (valtimi plaukia) JT490. Važiuoja rožytė, užriesta nosytė, nei važio vėžų̃, nei arklio pėdų (valtis plaukia) JT106. 2. K.Būg. 3. lengvas važiavimas žiemą, kelias: Nebėr vėžõs, ė da malkos nesuvežtos Ds. 4. ruožas, brūkšnys: Kad braukė su revolveriu, vėža paliko veide Šts. Siūlas nutrūksta [audžiant], eina vėžà, tuoj matos – reikia rišt Svn.

◊ iš vėžõs išeĩti pamesti protą: Petrulis kai įgeria, iš vėžõs išeĩna Slm.